Strategiškai į ateitį: kas laukia jaunų žmonių 2030?

Kovo 6-7 d. Lietuvoje vyko tarptautinė konferencija, skirta didinti
politinį sąmoningumą bendrinio jaunimo informavimo ir konsultavimo tema
vietiniu, nacionaliniu ir europiniu lygmeniu. Didžiausias dėmesys
skiriamas Lietuvoje egzistuojančioms paslaugoms ir jaunų žmonių
informaciniams poreikiams.

Trečdalis jaunų žmonių teigia, kad informaciją mieliau gautų gyvųjų
konsultacijų metu. Abo Akademi universiteto (Suomija) atlikto tyrimo
apie jaunimo informacinius poreikius metu patys jauni žmonės nurodo, kad
verslumo tema, apsirūpinimas būstu ir įsidarbinimas yra tos temos,
kuriomis informacijos trūksta labiausiai

Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA)
prezidentė Jaana Fedotoff pabrėžia, kad paminėjus sąvoką „jaunimo
informavimas“, atsiranda įvairių interpretacijų, kas tai. „Mes šią
sąvoką suprantame visiškai kitaip: jaunimo informavimas apima visas
jaunimą dominančias temas bei platų veiklos spektrą: informavimą,
konsultavimą, orientavimą, paramos ir pagalbos teikimą, instruktavimą,
mokymą, kontaktų mezgimą ir nukreipimą į specializuotas tarnybas.

Jaunimo informavimas lyg vertimas į kitą, suprantamesnę kalbą

Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje bendrinis jaunimo
informavimas ir konsultavimas vis dar nėra visų šalies miestų jauniems
žmonėms lygiavertiškai prieinama paslauga. Tam, kad galėtumėme vystyti
šią paslaugą, turime užtikrinti darbuotojų, galinčių kokybiškai teikti
informaciją ir konsultuoti jaunus žmones, tinklą. „Savivaldybėse,
valstybinėse institucijose nėra pakankamai pajėgumų žinutę pateikti
taip, kad jaunas žmogus suprastų. Jaunimo informavimo ir konsultavimo
paslaugos gali išversti tą žinutę į jaunų žmonių kalbą“, – pabrėžia
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

„Mūsų darbuotojai visoje Europoje dažnai girdi klausimą, kam
reikalingi tie vietiniai atstovai ir gyvosios konsultacijos, jei
jaunimas viską gali atrasti telefone, kažkokiuose portaluose. Taip,
daugelis iš mūsų turi itin paprastą ir greitą prieigą prie „Google“, bet
ar tai padeda atrasti tinkamus atsakymus visoje informacijos gausoje?
Sakyčiau, kad dažniau klaidina, tad čia išryškėja darbuotojų svarba:
informacijos kiekiai yra didžiuliai, todėl būtina suteikti ne tik
patikimą ir aktualią informaciją, tačiau ir padėti jauniems žmonėms
mokytis, kaip atsirinkti, valdyti bei naudoti šią informaciją“, – teigia
Europos jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Prezidentė Ingrida
Jotkaitė.

Įrodymais grįstas jaunimo informavimas ir ateities prognozės

Jaunimo informavimo ir konsultavimo srityje trūksta tyrimų apie
jaunimo informacinius poreikius ir šių paslaugų poveikį. Taip pat
pastebima, kad bendrai jaunimo sritis yra labiau reaktyvi, nei sugebanti
proaktyviai reaguoti bei kurti priemones, orientuotas į ateities
prognozes. „10 metų nėra daug, tačiau pokyčiai yra drastiški.
Skaitmenizacija – dirbtinis intelektas, robotai – ateityje turi padėti
jaunimo darbuotojams, kad šie galėtų skirti daugiau dėmesio kūrybiškiems
metodams.”, – teigia Gunilla.

Bendraamžių švietėjai – sklandus procesas ir patraukli informacija

Įvairių tyrimų, mokymų metu buvo pastebėta, kad organizacijos,
dirbančios jaunimo informavimo srityje ne vienerius metus, naudojasi
bendraamžis-bendraamžiui (angl. peer-to-peer) metodu, kuomet jauniems
žmonėms suteikiama galimybė įsitraukti į veiklų planavimą, įgyvendinimą
bei vertinimą ir atverti neribotas galimybes jų asmeniniam tobulėjimui.

Šiais metais Lietuvoje numatoma didinti finansavimą jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugoms vystyti.

LiJOT informacija